| "Ne imti, bet duoti V" startuoja! (+foto) |
|
|
| Parašė Sandra Trotaitė | ||||||
| 2009 10 06 | ||||||
|
Rudėjantis oras atnešė į Lietuvos padangę šaltuką, kuris kanda nosytę bei verčia mus arčiau prisitraukti šildytuvą. Tačiau šilumos, žmogiškos šilumos, labiau reikia vaikams iš vaikų globos namų. Tad su rudeniu į jų namus įsiveržė projektas "Ne imti, bet duoti V".
Grupelė studentų vieną ketvirtadienį apsilankė 1-uose, 3-iuose Vilniaus vaikų globos namuose bei Gilėje. Trumpai prisistatėme, kas esame ir ko siekiame šių metų projektu - mokyti gamtamokslių dalykų, žaisti, bendrauti bei ugdyti savarankišką asmenybę. Vaikai viena ausimi klausydami jau blizgino akutes į tinginį. Įdomu, kaip vaikų globos namuose atsirado tinginys? Istorija tokia... Pasigaminti tinginį mums reikia: sausainių, kondensuoto saldyto pieno, sviesto, kakavos. Paruošimo būdas: sviestą išlydyti, įpilti kondensuoto saldinto pieno, įberti kakavos. Maišant šiek tiek pakaitinti ir masę užpilti ant sutrupintų sausainių. Paruošti tinginį įmanoma, bet kur, jei turi elektrinė krosnelę. Tačiau juk karštą tinginį valgo tik dideli nekantruoliai, o juo gardžiuotis galima tik ataušinus šaldytuve? Ka daryti? Laukti dienos, kol atvės tinginys nesinori... Žinoma - paklausėme vaikų... Jie mat galvočiai, sumąstė, jog galima tinginį užšaldyti skystu azotu. Nieko nelaukę ėmėmės darbo. Bingo! Jau po 15min smaguriavome tinginio skonio ledais, t.y. tinginiu:] Taip pat bandėme į mažutį puodelį sutalpinti kiek įmanoma pripūstų balionų. Pasirodė, jog nemažai balionų telpa į puodelį skysto azoto dėka. Galiausiai pasižiūrėję filmuką su praeitų metų akimirkomės su vaikais susitarėme - kiekvieną šeštadienį iki pat Kalėdų susitiksime ir turiningai leisime laiką drauge. Laukti neteko... 2009 spalio 3d. įvyko pirmasis susitikimas. Vykome į Botanikos sodą Kairėnuose. Botanikos sode apžiūrėjome parodą, bandėme atspėti, ką buvo sumąstę skulptūrų autoriai. Vėliau pasiskirstę grupelėmis rinkome rudenio nudažytus įvairiaspalvius lapus, krapštinėjome tvenkinio dumblius. Bet nedorėlis šaltukas ginė mums į šiltesnę vietą. Netrukus užsukome į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Nuraminę skrandžio kirminą, vaikai ėmėsi darbo, kai po ranka pasipainiojo molio gabalėlis. Užduotis buvo nelengva - ne tik atpažinti kokių medžių buvo rinktieji lapai, bet ir kuo tiksliau atkartoti jų formą iš molio. O lapų prisirinkta buvo pačių įvairiausių, mat rinkome Botanikos sode. Smagu, kad vaikai greitai ir puikiai susitvarkė su užduotimi. Jų darbelius beliko išdegti, kad išliktų ilgam. Įsimintiniausias akimirkas galima peržiūrėti čia ir čia. Projekto rėmėjai:
* - prieš siųsdami nepamirškite įvesti kodo, skirto apsaugai nuo SPAMO (internetinių šiukšlių) |
||||||
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|




Parašyk pirmą komentarą!