Spalio 24d. Chemijos fakulteto sienos prisipildė vaikų šnekų. Vaikai nerimaudami laukė laboratorinių pradžios. Tačiau šiukštu negalima dirbti laboratorijoje nesusipažinus su saugaus elgesio taisyklėmis. Taigi vaikams teko išklausyti instruktažą apie saugų darbą laboratorijoje ir įsiminti svarbiausią taisyklę – laborantas VISADA teisus. Tik tada vaikams buvo leista įeiti į slėpiningąją chemijos laboratoriją. Laboratorinio tema buvo jonų atpažinimas. Vaikams tereikėjo atlikus eksperimentą parašyti reakcijos požymį: tirpalo spalvos pakitimas, nuosėdų susidarymas... Iš tiesų vaikų akys spindėjo kai pylė, maišė reagentus, mat laboratorinis buvo iš ties spalvingas.

Vėliau vyko paskaita, kurioje aiškinomės svarbiausius cheminius terminus – atomas, jonas, cheminė reakcija. Po to buvo apklausa, kurios metu buvo patikrinta kaip vaikai įsisavino dėstomą medžiagą. Galiausiai Chemijos fakulteto kiemelyje pagaminome straublį iš vandenilio peroksido, kalio jodido ir šiek tiek „Fairy“. Turiningai praleidę dieną Chemijos fakultete sutarėme su vaikais kitą savaitgalį grįžti į Chemijos fakultetą.
Spalio paskutinis šeštadienis atšuoliavo nejučia. Ryte po Chemijos fakulteto stogu vėl šurmuliavo vaikų būrys. Šventiškai nesuteikę vaikai svarstė, ką studentai parengė Helovyniškajam savaitgaliui. O pastarieji pasistengė - ėmė ir sugalvojo neįprastą dienos programą. Vargu ar mokykloje išgirsi pasakojant apie iliuzijas ir optines apgaules. Ir neklydome - pradžioje vaikams buvo sunku net įvardyti, kas yra iliuzijos. Iliuzijos jiems buvo visai nauja, netikėta, bet įdomu.
Pirmiausia vaikai stebėjo ekrane rodomas iliuzijas: judančius paveikslėlius, plakatus kai vienu kampu žiūrint matomas Enšteinas, o kitu – Merlin Monro, dviprasmiškus piešinius, kai galima ir muzikantą, ir merginos veidą įžvelgti viename piešinyje. Iš pradžių nesunkiai sekėsi šiomis iliuzijomis apgaudinėti jaunuolius, bet neilgai trukus vaikai įsigudrino ir nebe taip patikliai stebėjo matomus vaizdus. Suprato, jog kartais vaizdai gali būti apgaulingi. Ši proto mankšta labai pravertė: vėliau pasiskirstę į komandas vaikai varžėsi Protmušyje. Protmušis – intelektualus komandinis žaidimas, kurio metu tikrinami žaidėjų bendras išprusimas ir kūrybiškumas. Tačiau tą dieną vaikai žaisdami tik pasikartojo ankstesnių savaitgalių mokomąją medžiagą.
Šiek tiek vėliau vėl prisiminėme iliuzijas. Gilinomės, o kodėl mes matome ir suprantame viena, o iš tiesų yra kita? Kas kaltas? Gal mūsų akys nėra tokios idealios ir kažkaip iškreipia matomą vaizdą? O gal tiesiog mūsų smegenys netinkamai apdoroja matomus vaizdus ir jos yra pagrindinės kaltininkės?
Karolis išsamiai papasakojo apie akies sandarą ir įtikino, jog mes turime 2 puikius, beveik be ydų optinius aparatus – akis. Paaiškėjo, jog dėl optinių apgaulių kaltos ne akys, o slėpiningosios žmogaus smegenys. Galiausiai nesprendėm pajudėti. Chemijos fakulteto kiemelyje vaikai klausėsi pasakos, kurioje buvo nemažai mokslinių terminų, o išgirdę tam tikrą terminą turėjo ne tik paaiškinti jo reikšmę, bet greitai greitutėliai apibėgti draugus. Pajudinę raumenukus grįžome į auditoriją, kurioje vaikų laukė šventės atributas – pyragas. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo - burnoj neturėjau...
Dienos įvykius galima peržiūrėti nuotraukose.