Taip taip studentai „Ne imti, bet duoti“ projektą trumpiau vadina tiesiog vaikų projektu. Tačiau oficialiai keisti pavadinimo neketiname. Buriokratizmas ir panašiai... Žodžiui, nei man įdomu apie tai rašyti, nei manau jums skaityti.. Beje prisiminiau dar, kad vaikai studentus ir šį projektą vadina tiesiog chemikais ir kiek kartų bekartotume – jie vis taria: „va chemikai atvyko“ arba „čia jūs... tie – chemikai!“. Taigi šį kartą būsime tiesiog chemikais. Kaip supratote, tai nebus įprasta vaikų projekto apžvalga...
Pasakų pily pavadinimu Chemijos fakultetas nebe pirmą savaitgalį dedasi keisti dalykai. Čia vis dažniau į slėpinigasias valdas užsuka vaikai iš vaikų globos namų. Paskutinysis lapkričio savaitgalis neišimtis. Tąkart burtininkė Sandra nenustigo vietoje ir jaunuoliams tik įžengusiems pro duris parengė užduotį. Tiems, kurie dalyvavo Botanikos sodo išbandyme, buvo bepigu atsakinėti į gamtamokslius klausimus. Kitiems gi teko galvelę palaužyti. Laimei, jaunuolių galvelės gudrios – kažkas naujo išmoko apie augalus, o kitas -pasikartojo, bet užduotis buvo įveikta. Kaip atlygis iš kažkur atsirado molinukai, savo forma labai panašūs į lapus. Berods dar kažkur matyti… Ar tik ne patys gaminome juos po Botanikos sodo išbandymo?! Įdomu, kaip jie atsirado, juk chemikai su vaikais molinukus lipdė Fizikos fakultete, o dabar jie Chemijos fakulteto valdose. Ir dar sukietėję – matyt išdegti. Magija…
Žiū burtininkė nerimsta! Kažką panosėje burbuliuoja, viralus maišo. Matyt dar vieną užduotį galvoja... Šurum burum ir ant stalo priešais vaikų akis atsirado įvairiaspalvių dažų ir teptukų. Jaunuolių rankos neprašomos ėmė dailinti molinius dirbinius. Pačiais įvairiausiais raštais, spalvomis gražino molinius lapelius. Taigi diena buvo ilga ir kupina iššūkių, ir burtininkė paleido jaunuosius karžygius namo, bet vis kažką niurnėjo.
Matyt užkeikė, jog chemikai su vaikais kitą sykį susitiko ne šeštadienį, kaip įprasta, o sekmadienį, gruodžio 6 dieną. Susitikę ne iš karto vyko į Chemijos fakultetą, nes chemikai vaikams pranešė, kad fakultetas užimtas ir jį turės atsikovoti jėga. Bet tam reikia įgūdžių. Mūsų mokyti stojo Taiklioji Ieva. Mūsų ginklai buvo tikri lankai. Taigi galėjome išmėginti savo taiklumą šaudydami į taikinį. Tiesa būta aukų - ne visi balionai išgyveno. Jie narsiai kovojo, bet krito kovos lauke pašauti taiklios jaunuolio strėlės. Fortūna buvo mūsų pusėje ir mes šventėm pergalę – Chemijos fakultetas išvaduotas! Įžengę į fakultetą karžygiai sukluso. Karolis Didysis tarė žodį, jog nevalia švaistytis ginklais ir vadovautis sėkme. Gyvenime reikia išmanyti ir fizikinius reiškinius, kurie gelbsti ne tik mūšyje , bet ir buityje. Jaunuoliams dar reikėjo įveikti keletą užduočių ir tada buvo paleisti puikiai atlikę savo žygdarbius.
Komentarų skaičius (1)
